Straipniai
Medžiotojo dienos Dzūkijoje
Keistas tas ruduo. Lapkričio 18 d. Dzūkijos miškuose dar buvo galima pasirinkti lepučių (voveraičių) ir zelionkų (žaliuokių), Rakatanskų ežerėlio pievose stebėjau gervių, kurios jau seniai turėjo būti išskridę, šeimynos dramą,
Kokiu tikslu menkinama medžioklė?
Nuo kada apie kultūrą puikius straipsnius publikuojanti „Žemaičių saulutė“ ėmė spausdinti straipsnius (2020 11 Nr. 19) apie medžioklę ir medžiotojus vadina nusikaltėliais? Andrejaus Gaidamavičiaus straipsnyje „Šiuolaikinė medžioklė – tai tradicija,
Kitoks žvilgsnis į medžioklę…
Paskutiniai įvykiai dėl R. Janutienės veiksmų trukdant medžiotojams atlikti teisėtus veiksmus, bei atsiliepimai elektroninėje erdvėje , įspaudė mane, kaip didelės medžiotojus vienijančios organizacijos vadovą, į kampą. Privertė žvilgtelti į situaciją medžioklės srityje iš šono.
Medžiotojo dienos dzūkijoje
Spalio mėnuo. Kaip niekad šiltos dienos ir naktys, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų gamta gyvena savo ritmu . Miškuose dar auga miškinukai, voveraitės (dzūkiškai leputės), spanguolės slepiasi samanose, lapus pradėjo mesti beržai, drebulės, alksniai, liepos, klevų lapų spalva užburia , kiekvienas vis kitoks.