Medžiotojo dienos Dzūkijoje/ Spalis

Ramų paskutinį spalio mėn. savaitgalį miško takeliu brendu čežančių lapų jūra, kiekvienas lapas vis kitoks, jausmas nenusakomai geras, tik medžiai stovi nuogi ir tylūs. Su lapais nenori atsisveikinti tik ąžuolai, tai tikrieji miškų galiūnai, paskutiniai sprogsta, paskutiniai numeta lapus, be to šiais metais puikus gilių derlius, taigi jie po po savo šakomis į puotą sukvietė šernus, elnius, stirnas, kėkštus, voveres ir kitokią gyvastį, visiems skanėstų užtenka. Noriu priminti, kad Lietuviai visada darydavo puikią gilių kavą ir labai gaila, kad dabar jos gamybos receptai primiršti..

Miškuose raudonuoja putinų ir šermukšnių uogos, spalio antroje pusėje dzūkai dar rasdavo lepučių (voveraičių), zelionkų (žaliuokių), nulinko nenuskintų bruknių kekės, spanguolės slepiasi samanose, išbyrėjusius riešutus suvalgė arba suslėpė mažoji miško brolija.. Ūkininkai džiaugiasi puikiu bulvių derliumi ir nusivylė neužderėjusiomis grūdinėmis kultūromis, grybų derlius irgi buvo kuklus… Bet nieko, bitutės prinešė medaus, kepsime bandas (kugelį) ir sulauksime kito pavasario..

Mintimis laiku grįžtu atgal . Atrodo vakar pasibaigė tauriųjų elnių ir briedžių ruja, kuri daugeliui medžiotojų suteikė nesvietiškai daug gerų emocijų. Beveik mėnesį su šiais gyvūnais miške praleidau ir aš. Įspūdžių galybė… kartais pagalvoji, kaip viskas žmoguje telpa, kiekviena naktis visa kitokia… Pirmieji elniai Alytaus rajone pradėjo kalbėti (baubti) – rugpjūčio 27, briedžiai – stenėti pradėjo rugsėjo 2 d. Štai vienas rytas.. Miške po egle glaudžiuosi nuo vidurnakčio, nenustodamai lyja , švilpia vėjas. Suprantu, jokio elnių baubimo nebus, tačiau nenumaldomas noras pabūti miške nugali sveiką protą. Vos švintant per miško aikštelę greitai praeina elnio patelė su jaunikliu, iš paskos patinas ketvirtais ragais, aiškiai selekcinis, neįprasta šeimyna. Nustebino tai, kad patelė atvirą erdvę praėjo jos netyrinėjusi. Galvoju viskas, reikia kilti.. Tik staiga tuo pačiu taku pradeda eiti kita brandi elnė , iš paskos dar trys patelės su jaunikliais, dar toliau patenkintas eina patinas kokiais septintais ragais, dar toliau – dar vienas patinas, medžiotojišku terminu vadinamas “dubleris", anuš reikės pagrindiniam pagalbos…

Ši vedlė elgiasi profesionaliai, eina iš lėto , šnervės išplėstos gaudant kvapus, akys stebi aplinką, ausys nukreiptos į priekį, jaučiasi nerimas jos širdyje. Suprantu ją, lietus suplakė mano kvapą, likusį vėjas išblaškė, tačiau ji jaučia , kad čia kažkas ne taip. Pradeda būrį vesti ratu.. pro mane praveda patiną kokiu keturiasdešimties metrų atstumu, tačiau jis atrodo juokingai, mat viena patelė ruošiasi rujoti, šio vargšelio viršutinė lūpa pakelta, liežuvis nukaręs, akys išsprogę ir nieko aplink nemato, tik ją, o ji žaismingai vis pabėga.. aš mintyse kvatoju galvodamas, vyruk, – reikia gėlių ir šampano.. Prasukę ratą , elnių būrys dingsta… o aš tyliai, nemiegojęs ir laimingas pėdinu namo laukti kito vakaro ir galvoju, reikėtų įvesti privalomas gamtos pažinimo pamokas mokyklose, visi mes turime pajusti uodų ir “moškių" įkyrumą, briedmusių žygius plaukuose, turime pažinti pagrindinius gyvūnus , paukščius ir medžius, miško garsus ir kvapus, tik tada mes sugebėsime pamilti mus supantį pasaulį ir dėsime didesnes pastangas siekdami jį išsaugoti savo vaikams.

Medžiotojiškoje bendruomenėje nieko naujo, paskutiniu metu jaučiama didėjanti takoskyra tarp medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų ideologiniuose klausimuose, ypač demokratijos supratime, tai liūdina..

Mokslo įstaigų vyrus bandoma pajungti draugijų finansinių problemų sprendimui. Ką gi, tik viešumas galės sustatyti viską į savo vietas. Strigo stumbrų perkėlimo į aptvarus programa. Aplinkos ministras savo įsakymu Nr. D1-582 patvirtino 190 vilkų sumedžiojimo limitą per 2021-2022 metų medžioklės sezoną, nors medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos siūlė 212.

Vyksta paukščių medžioklės, noriu priminti, kad vandens paukščius galima medžioti tik metaliniais šratais. Varyminėse medžioklėse visus kanopinius galima medžioti tik kulkomis, šiuo medžioklės būdu galima medžioti ir raguotus kanopinius. Primenu, paukščių medžioklėje, sėlinant ar medžioklėje su varovais medžiotojai turi dėvėti ryškios oranžinės spalvos kepures ar liemenes. Juosteles reikia pamiršti.
Šiuo metu galima medžioti visus medžioklės taisyklių leidžiamus žvėris ir paukščius, išskyrus pilkąjį kiškį, kurio medžioklės sezonas prasideda lapkričio 3 d.
Brangieji, artėja pati svarbiausia metuose medžiotojui diena – tai lapkričio 3 d., šv. Huberto , medžiotojų globėjo diena, primenu Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Fransua Hubertas buvo Burgundijos hercogo sūnus , gimęs apie 665. Tai buvo pašėlęs jaunuolis, mėgęs linksmą gyvenimą, kraugeriškas medžiokles. Pasak vienos iš legendų vieną Šv. Kalėdų vakarą jis su savo draugais išsiruošė medžioti, pamatė dešimtašakį elnią, norėjo sviesti ietį, tačiau pargriuvo. Tada jis pamatė kryžių tarp elnio ragų, elnias į jį kreipėsi žmogaus balsu : “Hubertai! Hubertai! Kodėl drumsti žvėrių ramybę šventą dieną ? Kodėl nesirūpini sielos išganymu?"

Jaunasis Hubertas atsisakė medžioklės, kurį laiką gyveno atsiskyrėlio gyveną, savo žemėse įsteigė gyvūnų draustinius, pastatė keletą vienuolynų, išvedė tris medžioklinių šunų veisles. Man giliai įstrigo Kretingos klebono nemedžiotojo Astijaus Kungrio žodžiai : medžioklėje tu ateini į Dievo kūriniją… Su Švento Huberto malda medžiotojai prašo palaiminimo ir kartu atsakomybės valdant Dievo kūriniją.
Brangūs bendraminčiai, Jūsų artimieji ir draugai. Nuoširdžiai sveikinu Jus su artėjančia Šv. Huberto diena, linkiu geros sveikatos, puikių įspūdžių gamtoje. Niekada nemedžiokite apimti godumo ar vedami noru pasipuikuoti.

Lai Šv. Hubertas laimina Jus ir Jūsų artimuosius.

Lietuvos medžiotojų sąjungos “Gamta" prezidentas

Raimondas Ribačiauskas

Nė plauko, nė tauko …