Kūrėjas žmogų sukūrė kaip neatsiejamą gamtos dalį. Todėl yra begalinė palaima girdėti, matyti, užuosti ir pajausti visą kūriniją, girdėti šnarančių medžių, ramybe alsuojančių ežerų ar plepančių upelių šneką, pasiklausyti paukščių ar žvėrių balsų, netgi mažytė skruzdėlė teikia gyvenimo džiaugsmą. Lapų spalvos tamsiai žalios, solidžios ir rimtos, tačiau spalvų rimtumą pagyvina mėlynių ir bruknių uogos, šakos linksta nuo šermukšnių ir putinų uogų kekių, spanguolės rausvu kilimu užklojo samanas, žemumose nusišypso pernokusi avietė, riešutai dar nesigliaudena, tačiau grybai šiemet įnoringi, vėluoja augti. Pirmieji baravykai Dzūkijoje apsidairė tik rugpjūčio 12 d. ir vėl pasislėpė. Visur sklinda žydinčių čiobrelių, jonažolių ir viržių kvapai. Gamta duoda viską, ko reikia žmogaus gyvenimui. Paukščių jaunikliai jau savarankiški, išskyrus kai kurių vandens paukščių, jie dar gyvena tėvų prižiūrimi, pvz. gulbiukai, baubliukai ar pastoviai alkani kragiukai. Vilkiukai, barsukukiai, lapiukai ar lūšiukai ne tiktai žaidžia, bet jau medžioja kartu su tėvais, kai kurie iš jų turi galimybę išgyventi be tėvų, tačiau elninių žvėrių (stirnų, elnių, briedžių) jaunikliai dar priklausomi nuo mamų. Ankstyvos vados šerniukai jau gali savarankiškai maitintis. Taigi, gamtoje viskas teka savo vaga. Žemdirbiai į aruodus pila gerą grūdų derlių, paklausus koks šiemet derlius, rimtas dzūkas rimtu veidu atsako – „šiemet blogai bėga“… Kas žino – supras. Rugpjūčio mėnuo pilnas įvykių, 15 d. šventėme Žolines, tai seniausia ir garbingiausia Šv. Marijos šventė, o rugpjūčio 24 d. (Šv. Baltramiejus) paprastai pakyla tolimam skrydžiui pasiruošę pirmieji gandrų būriai.
Medžiotojų sąjunga „Gamta“ rugpjūčio mėn. baigė tarptautinės medžioklės trofėjų parodos „Gamta – visų namai“ uždarymo darbus. Paroda pavyko, lankytojų gausa nustebino. Rengiant medžioklės trofėjų parodas labai svarbu edukaciniai renginiai ir pats parodos laikas. Parodoje labai svarbu, kad lankytojus pasitiktų geranoriški, lengvai bendraujantys, puikiai gamtą, medžioklę ir gyvūnų gyvenimą išmanantys medžioklės žinovai. Jei to neturime ir nieko nedarome, geriau trofėjų nekabinti. Nes vien ragų ir kaukolių gausa primena kapinyną, medžioklės trofėjai – tai tik vaizdinė medžiaga, atliekant užsibrėžtus tikslus. Kiekvienas lankytojas, ypač jaunimas, turi gauti daug įdomios informacijos apie mus supančią aplinką, turi suprasti, kad jis yra neatsiejama gamtos dalis, pamilti ją.
Rugpjūtis – medžiotojui įdomus mėnuo. Rugpjūčio 1 d. prasideda bebrų medžioklės sezonas. Visada prašau iki spalio mėn. nemedžioti patelių, jos dar atlieka svarbų vaidmenį jauniklių auklėjime. Bebrai yra gudrūs ir išmintingi gyvūnai, turintys puikią uoslę ir klausą, gerai jaučiantys žemės virpesius, ginantys savo teritoriją. Visuose senuose Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose apie medžioklę šis gyvūnas yra minimas, jo kvapiosios liaukos ( sruogliai ) turi neįkainuojamų gydomųjų savybių. Be to, tai prieštaringai vertinama „asaba“, iš vienos pusės, užtvenkdami upelius ir griovius jie kuria geras gyvenimo sąlygas vandens paukščiams ir gyvūnams, tačiau žemės ir miškų savininkams tai nelaimė. Labai svarbu neleisti grioviams užželti krūmais ir medžiais, prižiūrimuose grioviuose bebrai kuriasi labai vangiai. Rugpjūčio 15 d. prasidėjo ančių medžioklės, tai smagūs renginiai. Tačiau būkim sąžiningi ir teisingi, ankstyvą rytą galime skrendant aiškiai atskirti tik didžiąja antį. Labai svarbu: visi vandens paukščiai šlapžemėse ir 100 metrų atstumu iki jų medžiojami tik metaliniais šratais! Dar galima pamiklinti akį medžiojant perkūno oželius ar slankas. Stirninų meilės šėlsmas jau nurimo, rugpjūčio 15 d., kai kur dar rujojo pavieniai stirninai, tačiau dėl karštų orų stirnų ruja buvo gan vangi, praktiškai vykdavo vėsesniu paros laiku.
Gera žinia – artėja tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Tai gražiausias ir skambiausias medžioklės laikas. Pirmasis taurusis elnias Varčios miške prakalbo rugpjūčio 21 d., teritorijos užimtos, pažymėtos, maudynės paruoštos, kavalieriai pradėjo kvėpintis, o medžiotojai jau klausosi, kur ir koks prakalbės. Visi laukia rugsėjo mėn. vidurio, pačio elnių rujos įkarščio, kada pamiškių gyventojai negali užmigti nuo žemos ir sodrios elnių rujos kalbos, o medžiotojai bandys pergudrauti girių gražuolį.
Medžioklės politika – tai “šokis su kardais”. Seimo nariai, išsigandę saujelės rėksnių, neįsigilinę į problemų esmę, “nėrė į krūmus”, kai reikėjo įteisinti naktinio matymo optikas. Aplinkos ministerija „pamiršo“ Medžioklės tvarkymo konsultacinę tarybą, po trankios pradžios, kurtinanti tyla, nesvarstomas joks klausimas. Ministerijos specialistai toliau stengiasi įteisinti elektroninį medžioklės lapą ir elektroninį medžiotojo bilietą, nors tam aktyviai priešinasi didžioji medžiotojų bendruomenės dalis . Visas mūsų gyvenimas po truputį keliasi į elektroninę erdvę. Įdomu kas būtų, jei parai dingtų elektra. Valstybinių miškų urėdija, medžiotojus vienijančioms visuomeninėms organizacijoms, pristatė savo viziją, siekiant sugriežtinti medžioklę valstybiniuose miškuose, ypač biotechninių įrenginių statybą ir žvėrių viliojimą. Pirmame pasiūlyme buvo numatyta, kad bus draudžiama žvėris vilioti arčiau, negu 200 metrų iki jaunuolynų, kurių amžius iki 20 metu. Šaunu, medžiotojai iš esmės praras kokybišką populiacijų reguliavimo galimybę 57 procentuose valstybinių miškų. Šiaip smagu, įvairių draudimų galybė, tačiau atsakomybė už viską medžiotojams tik didėja. Vyksta leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius pratęsimas, jis vyksta gana sklandžiai. Ne kartą sakiau, būtina peržiūrėti naftalinu kvepiančias medžioklės Lietuvos respublikos teritorijoje taisykles, sutrumpinti ir supaprastinti jas, reikia skubiai tobulinti arba iš vis atsisakyti pavasarinių medžioklės trofėjų apžiūrų, trofėjų vertinimą paliekant medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių vidaus tvarkai. Tačiau manau nieko nebus, nes mūsų valdžios vyrai ir moterys puikiai nardo drumstame draudimų vandenyje, kiekviename medžiotojuje matydami gamtos pažeidėją..
Patvirtinti medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2023 – 2024 metų medžioklės sezoną limitai. Pagal medžiotojų pateiktas ataskaitas Lietuvoje balandžio 1 d. gyveno 20676 briedžiai, 77300 tauriųjų elnių, 172600 stirnų, 13418 danielių, 23659 šernai, 15675 barsukai ir 47325 bebrai. Paprastai medžiojama iki 20 procentų natūralaus prieaugio, nebent tam tikrame rajone gyvenančių žvėrių populiacija yra per didelė ir daro žalą žemės ir miškų savininkams.
Nei plauko, nei tauko!
Raimondas Ribačiauskas /Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas