MEDŽIOTOJO DIENOS DZŪKIJOJE/ SAUSIS

Sapnuoju: esu ramus ir gyvenimo neįvertintas vaikinas, mėgstu vidutinį steiką, gerus odinius batus, mėgstu  naktimis žiūrėti puikius amerikietiškus kovinius filmus, kuriuose gėris visada nugali blogį, kur kovose naudojami stebuklingi ginklai, šaudantys be garso, su stebuklingais vamzdeliais, per kuriuos puikiai matyti naktį. O labiausiai pro mano buto langą mėgstu stebėti miesto parką, kur skraido daug juodos ir pilkos spalvos paukščių, medžius ir pievą,  kur gyventojai vedžioja savo augintinius.  Ir pakyla toks nenumaldomas noras padaryti kažką gero žmonijai, gamtai, juk taip gerai ją pažįstu.  Ir staiga išgirstu, kaip kažkokie  mėsininkai, vadinami „Medžiotojai“ nori turėti mano filmuose matytus ginklus. O viešpatie, taigi nieko neliks, net juodų paukščių. Puolu rašinėti, skambinėti, pakviečiu keturis savo draugus, ant kartono lapo parašau žodžius „ Naktiniams taikikliams NE“.  ir prie prezidentūros suorganizuoju  mitingą ir nepatikėsit , buvau įvertintas. Pirmą kartą pasijutau svarbus ir nenugalimas… Čia aš prabundu išpiltas prakaito. Pilnatis visada mane veikia įdomiai. Tačiau sapnuotas žmogutis savo  pasiekė, tapo žinomas, penkių žmonių piketą žiniasklaida pavadino mitingu ir svarbiausia, galų gale sutapo Prezidento ir Premjerės nuomonės. Kažkas neįtikėtino. Gamtininkas Marius Čepulis paviešino pavardes parlamentarų, kurie balsavo už naktinių taikiklių įteisinimą. Manau gerai padarė, nes tai drąsūs žmonės, kurie pasitiki savo tauta, kurie seka Europines tendencijas, kurie mato laisvėje gyvenančių populiacijų reguliavimo problemas ir perspektyvą, juk niekas dabar nekasa griovių kastuvais. Manau įsiminkime šias pavardes, kad galėtumėte teisingai pasirinkti, kai reikės balsuoti. O Mariaus  paprašysiu jas parašyti dar kartą, kad devyniasdešimt tūkstančių ginklų savininkų ir jų šeimų nariai geriau jas  įsimintų.

Žiema. Tokia nenuspėjama, aikštinga. Tai šilta – tai šalta, tai juoda – tai balta, tai sninga – tai lyja. Visai kaip politikoje, viskas susimaišė, kaip ir žmonių gyvenime. Greitai užlipome ant plono ledo, pagauti to vienintelio žuvelioko ir staiga sprogsta lazdynų žirginiai ir vėl minus dvidešimt. Ryte negali pasakyti koks bus vakaras. Tokios gamtos išdaigos dažnai sugriauna per  tūkstantmečius susigulėjusius  žvėrių įpročius. Gruodžio mėnesio antroje pusėje pabudo barsukai, mangutai. Vaikštinėja akis išvertę ir galvoja, dar miegoti , o gal jau ne. Bebrai tai pradeda ruošti  maisto atsargas žiemai, tai sustoja. Sunkiausiai baltajam kiškiui kai nėra sniego. Labai jau matomas, o ir didelio greičio miške neišvystysi, o kur dar medžiojimo “specialistai” – vilkai ir lūšys.  Taip ir nyksta šita puiki baltųjų kiškių populiacija. Lapės išsimaudė pirmame sniege, taigi kailis puikus, tik niekam nereikalingas, brandūs stirninai sausio mėnesį pradeda auginti naujus ragus. Tačiau sausio 10 d. dar mačiau pirmais ragais stirniuką su ragučiais. Tai visiškai normalu.  Medžioklės su varovais eina į pabaigą. Jos visad suteikia daug judesio , džiaugsmo, gerų emocijų. Smagu, kai medžioklė tampa geru pabuvimu gamtoje su gerais bendraminčiais.      

Bet nuo senų senovės Lietuviui buvo svarbu sumedžioti pilkąjį kiškį, ypač reikėjo jį turėti ant Šv. Kalėdų vaišių stalo.  Tai gražus, išmintingas, linksmas , komunikabilus ir labai nelaimingas gyvūnas. Dėl paprastos priežasties – jis neturi draugų, jauniklius valgo visi plėšrūnai ir skraidantys ir bėgiojantys, juos gaudo naminiai katinai ir šunys, jauniklius su malonumu šveičia nacionalinis paukštis gandras. Dėl cheminių medžiagų organizme trūkumo jie valgo beveik visas trąšas ir chemikalus pilamus laukuose, jie nemėgsta monokultūrų ir nešienautų pietų. Taigi pamastykime, kaip jam gyventi. Anksčiau beveik nebuvo kaime vaiko, kuris užaugtų be kiškio taukų, šis puikus vaistas gydė ir gydo nušalimus, ausų uždegimus, votis , pūlinius ir t.t., kailiukas – gydo radikulitą. Kiškieną reikia mokėti paruošti, sumedžiojus – svarbu „numyždinti“. Seni medžiotojai visada sakė, kad kiškis turi kaboti ant sienos tol,  kol išvarva akys, arba po ėdžiomis tvarte paguldydavo parai laiko. Supraskite – kiškiena privalo bręsti, fermentuotis. Kitaip lauko ir vėjo skonis.  Tačiau kiškis nėra visiškas bailys, jis kartais parodo neįtikėtiną drąsą ginat jauniklius nuo skraidančių plėšrūnų, ar nuviliojant lapes. Tačiau  jeigu jūsų sodyboje nėra palaidų šunų ir kačių, jis gali tapti jūsų draugu ir būti aktyvus beveik visą parą. Kiškis turi nepaaiškinamą įgimtą savybę, kiškiukai visada gimsta , kai žolytė prieš saulę būna 2-3 cm.. Taigi ruja kasmet vis kitu laiku. Jeigu vasario 15 d. jūs pamatėte kiškius laukuose žaidžiančius meilės žaidimus, žinokite, kad už 44 dienų galite ieškoti pirmųjų žibuoklių.

Sausio 6 – 7 dienomis didžioji dauguma medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių vaikėsi ilgaausius. Rezultatai  nustebino. Metai iš metų pastebimas sistemingas kiškių populiacijos mažėjimas, kuris dalinai  nepriklauso nuo medžioklių ir plėšrūnų. Diena medžioklei buvo tinkama, temperatūra  – šeši šalčio, slėgis aukštas, oras fantastika. Priminsiu, kiškių aktyvumas priklauso nuo oro. Jei slėgas žemas, temperatūra apie nulį, kiškis melancholiškas, tingus, guli sau savo duobutėj ir ką ? Pakyla – jei užlipsi . Tačiau jei temperatūra apie 8 laipsnius šalčio, slėgis aukštas, kiškis aktyvus, sportiškas, akylus. Mašinos durelėmis trinkt, o jis jau už puskilometrio tave sveikina.  Manau reikia skubiai atlikti mokslinius tyrimus,  kiškių populiacijos nykimo priežastims nustatyti, tai negali būti vien kraujomaiša, gal žemės ūkyje pradėjome naudoti kažkokius naujus chemikalus ar pan. Pvz. Lenkijoje, kur vyrauja gyvulininkystė, kiškių populiacija stabiliai didelė.  Šiaip kiškis yra tinginių siaubas, nes žiemą apgraužia visus vaismedžius ir vaiskrūmius kuriuos dėl tingėjimo neapsaugojote.

Medžioklėje su varovais  medžiotojai sėkmingai reguliuoja kanopinių žvėrių skaičių, tačiau dėl kokybės galiu pasiginčyti.  Visada primenu, nemedžiokime elnių patelių, ypač vedlių ir jų jauniklių, sunku atskirti bėgantį tauriojo elnio patiną perspektyvų nuo atrankinio.  Čia galiu pridėti, kad sprendžiant naktinių taikiklių klausimą reikia spręsti jų panaudojimą ne tik šernams ir plėšrūnams, bet apskritai įteisinti visai medžiojamajai faunai. Baikim save apgaudinėti, tai tik laiko klausimas. Medžiotojai seniai įrodė savo meilę gamtai. Tai įteisinę sumažinsime gyvūnų kančias ir pagerinsime populiacijų valdymo kokybę. Jeigu dėl pavienių nusižengimų, tai procentaliai daugiausiai jų daro Seimo nariai.

Dzūkijoje vėl atsigavo afrikinis kaulių maras. Reikia medžioti . Tačiau aš nesuprantu vieno, jeigu yra išrasta vakcina nuo europinio kiaulių maro, kodėl niekas neišranda vakcinos nuo afrikinio kiaulio maro, o gal tai susitarimai su kiaulių augintojais. Šernus vakcinuoti per pašarus yra visai paprasta. Juk plėšrūnus vakcinuojam nuo pasiutligės. Na bet tai gal sąmokslo teorijos.

Šiuo metu galite medžioti briedžių jauniklius, tauriuosius elnius, danielius, šernus, vilkus, lapes, mangutus, audines, nutrijas, ondatras, meškėnus, pilkuosius kiškius, bebrus, fazanus, kovus, pilkąsias varnas.

“Nei plauko , nei tauko”

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas  Raimondas Ribačiauskas