IŠVAIZDA. Didžiausias elninių šeimos gyvūnas. Patinai sveria iki 500 kg. , patelės apie 400 kg. Patino kūno ilgis 210–273 cm, patelės 206–250 cm, aukštis ties gogu: patino – 160–206 cm, patelės – 159–192 cm. Juosvai rudos spalvos, ilgomis balsvomis kojomis, stambokomis ausimis, turi savotišką odos skiautę, vadinamą barzda. Pirmais–antrais metais barzdos galas būna smailus, baigiasi plaukų kuokštu. Trečių metų pavasarį galas su plaukų kuokštu nukrinta ir barzda lieka bukesnė, platoka.
RAGAI. Patinai turi ragus, juos kasmet meta spalio–gruodžio mėn. Būna dviejų tipų: mentiški ir šakoti. Auga pakrypę į galvos šonus (elnių ir stirnų ragai auga statmenai kaktikauliui). Kitų metų ragai pradeda augti vasario ar kovo pabaigoje–balandį. Jaunesni, seni ir sergantys briedžiai ragus meta gruodžio-sausio, o kartais tik vasario mėnesį. Gražiausius, geriausiai išsivysčiusius ragus turi 8-10 metų patinai. Ragai menčių pavidalo ir šakoti, sveria iki 15 kg.
PAPLITIMAS .Lietuvoje įprastas žvėris, bet aptinkamas negausiai. Vasarą gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, žiemą dažniausiai pušynuose. Veiklus ištisus metus. Nors briedis yra stambus, tačiau labai judrus, nebailus gyvūnas. Žiemą gyvena mišriais pulkais (patinai, patelės, jaunikliai).
PORUOJASI. Poruojasi rugpjūčio pabaigoje–spalio pradžioje. Gegužę – balandį. atsiveda 1–3 jauniklius. Briedžiukai žolę pradeda ėsti jau kelių dienų amžiaus, pienu maitinami apie 3,5–4 mėn.
MITYBA. Suaugę ėda augalinį maistą: medžių šakas, lapus, žievę, pumpurus, žolę. Žiemą nukandžioja ištisus pušelių plotus. Per parą suėda iki 13 kg pašaro. Gyvena iki 25 metų. Gamtoje priešų beveik neturi.