Stirna (Capreolus capreolus)

20–36 kg svorio, gražus, lieknas, ilgakojis, beuodegis gyvūnas. Galva nedidelė, ausys ilgos, ant užpakalio matoma balta dėmė, vadinama veidrodėliu. Patinai truputį stambesni už pateles, turi ragus ir plaukų kuokštą papilvėje. Patelės plaukų kuokštą turi išilgai veidrodėlio, jis primena trumpą uodegą. Stirnos vasarą būna oranžinio atspalvio ar rausvai rudos, žiemą pilkai rudos spalvos. Stirninų ragai nedideli, dažniausiai trišakiai. Subrendę patinai ragus meta spalį–lapkritį, kiti ragai pradeda augti sausį–vasarį.

Stirnos plačiai paplitusios visoje Lietuvoje, labai dažnos. Gyvena miškuose ir laukuose, gausiau mišriuose miškuose. Pietvakarių ir Vidurio Lietuvoje gyvena laukuose ir krūmynuose. Veiklios ištisus metus. Poruojasi liepą–rugpjūtį. Gegužę – birželę atsiveda 1–3 jauniklius. Pirmuosius metus stirniukai gyvena kartu su patele.

Žiemą stirnos laikosi mišriais pulkais su stirninais ir jaunikliais. Minta augaliniu maistu: įvairiomis miško ir lauko žolėmis, lapuočių medžių ir krūmų šakelėmis, žieve (išskyrus alksnių).

Gyvena iki 12 metų. Gamtoje turi priešų. Tai vilkai lūšys, lapės, valkataujantys šunys.